Registracija +370 678 84422 +370 5 2409390 info@slenioklinika.lt T. Kosciuškos g. 26, Vilnius

Vaikų odontologija

Vaikų dantų gydymas

Sveikiems vaikų dantims būtina tinkama dantukų priežiūra. Vaikų dantų gydymas neturi būti atidėliojamas, kadangi sveiki pieniniai dantys ir taisyklingas sąkandis turi tiesioginės įtakos būsimų nuolatinių dantų sveikatai, sąkandžio tipui ir gražiai šypsenai. Odontologai primena, kad vaikų dantukais būtina rūpintis nuo pačios mažumės. Pirmuosius dantukus reikėtų valyti švariu drėgnu audiniu po pusryčiu ir vakare prieš miegą. Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas sulaukus 1,5–3 metų amžiaus. Kad vaikų dantys būtų sveiki ir stiprūs, nepamirškite profilaktinės dantukų priežiūros, burnos higienos ir tinkamo dantų valymo.

Pirmasis vizitas pas odontologą

Vaikų odontologas pirmojo vizito metu apžiūri vaikučio dantis, juos „suskaičiuoja“ ir įvertina dantukų būklę, taip pat – jų polinkį į ėduonį. Gydytojas bendrauja ir žaidžia su mažuoju pacientu, supažindina vaiką su odontologine įranga ir dantukų gydymo svarba. Ankstyvas amžius užtikrina efektyvesnę dantų priežiūrą ir dantukų gedimo profilaktiką – taip sumažinamas (arba užkertamas kelias) vėlesniam pieninių dantų gydymui.

default

Kodėl negalima atidėlioti ir laukti?

Dantų gydytojo baimė. Vaikų odontologija – viena svarbiausių odontologijos sričių, lemianti ne tik nuolatinių dantų sveikatą, bet ir asmens požiūrį į dantų gydymą. Jei pas gydytoją atvyksite tik tuomet, kai vaiką kamuos danties skausmas, su mažuoju pacientu bus kur kas sunkiau užmegzti malonų ryšį – vaikas jaus skausmą, baimę ir nenorės gydyti jautraus dantuko. Dėl šios priežasties, pirmą kartą pas odontologą rekomenduojama apsilankyti tuomet, kai vaikas nejaučia jokio skausmo, o visi jo dantukai atrodo sveiki.

Dantų ėduonis. Gydytojai primena, kad anksti sugedę ir dėl šios priežasties prarasti pieniniai dantys beveik visais atvejais sukelia problemų nuolatiniams dantims, t. y. naujai išdygę dantys gali būti kreivi, netinkamos struktūros, sudaryti iš silpnesnių audinių. Be to, šie dantys gali būti susigrūdę, kreivi, linkę gesti ir t. t. Ilgą laiką negydant dantų karieso, infekcija gali pasiekti danties nervą ir sukelti gilesnių audinių uždegimą, kuris paprastai pasireiškia kaip pūlinys. Laiku nesiėmus atitinkamų gydymo priemonių ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali greitai išplisti iki daug sunkesnių formų, reikalaujančių itin rimto gydymo, pvz., pūlynų, mediastinitų ar ir net kraujo užkrėtimo.

Siekiant išvengti bet kokių galimų sveikatos problemų, būtina kuo anksčiau diagnozuoti dantų kariesą (arba polinkį į dantų kariesą) ir skirti atitinkamas prevencines priemones, pvz., fluoro aplikacijas, fluoro tabletes, dantų pastą su fluoru, kalcio kremą ir t. t. Tam tikrais atvejais keičiami ir mitybos įpročiai.

Slėnio odontologijos klinika 2

Ortodontinės problemos. Laiku atlikta dantų patikra užkirs kelią ortodontinėms problemoms, t. y. kreivų dantų augimui, sąkandžio sutrikimams, žandikaulių dydžių neatitikimams, netaisyklingai dantų padėčiai ir kitiems svarbiems aspektams, padėsiantiems išvengti sudėtingo, brangaus ir ilgai trunkančio gydymo ateityje.

Kaip kovoti su dantų gydytojo baime?

Pirmojo vizito planavimas. Itin dažna problema – vaiko baimė ir nenoras eiti pas odontologą, t. y. vaikui dantų gydymas asocijuojasi su skausmu, diskomfortu ir kitais nemaloniais pojūčiais. Tokią dantų gydymo baimę gali lemti ankstesnė neigiama gydymo patirtis, individualios charakterio savybės, itin jaunas amžius, skaudami dantys ir t. t. Siekiant pašalinti dantų gydymo baimę ir įgyti vaiko pasitikėjimą, vaikų odontologas gali imtis keleto priemonių.

Odontologijos kabineto pažinimas. Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų būti dar tokiame amžiuje, kai visi dantukai yra sveiki. Jei pirmojo vizito metu odontologas pastebi ėduonies pažeistus dantis, tačiau jų gydymas nėra skubus, atsisakoma bet kokių rimtų procedūrų, t. y. vaikas tik supažindinamas su įvairiomis priemonėmis: „vėjeliu“, „saulyte“, „dantų dušiuku“, stebuklingąja kėde, veidrodėliu. Jei mažasis pacientas nori, dantukai nuvalomi specialiu besisukančiu šepetėliu ir skaniai kvepiančia dantų poliravimo pasta.

Teigiamo požiūrio formavimas. Visais atvejais svarbų vaidmenį atlieka tėvų indėlis – tėveliai turi palaikyti, padrąsinti vaiką, sugalvoti kokį nors „apdovanojimą“ už gerą elgesį vizito metu – apsilankymą mėgstamoje kavinėje, pramogą, žaislą ir t. t. Pati didžiausia tėvų klaida vaikų dantų gydymo atžvilgiu – gąsdinimas dantų gydymu (pvz., „Jei nevalysi dantų, tau pragręš dantį“ arba „Jei neklausysi, tai nuvesim pas daktarą ir tau įdurs adatą“). Tokiu atveju vaikui sukuriama neigiama asociacija su dantų gydymu (arba su pačiu gydytoju) ir, paprastai, ją pamiršti yra išties sunku. Vertėtų prisiminti, kad vedant vaiką pas odontologą tėvai turėtų vengti tokių žodžių kaip „adata“, „grąžtas“, „durti“,„pjauti“ ir t. t., nes tai tik įaudrina vaiko vaizduotę, didina baimę ir įtampą. Vizitas pas odontologą turi būti smagus ir įdomus laiko praleidimas, o odontologas turi tapti geru vaiko draugu.

Vaikų pieniniai ir nuolatiniai dantys: dažniausios problemos ir grėsmės

„Buteliuko“ kariesas (ėduonis) – kūdikių dantys gali sugesti lygiai taip pat greitai, kaip ir vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Jei tėvai yra įpratę duoti kūdikiui gerti iš buteliuko saldžių gėrimų (pvz., pieno, sulčių, saldžios arbatos ir pan.), iš cukraus susidariusi rūgštis burnoje aktyviai veikia dantukus ir šie gali labai greitai sugesti. Kad apsaugotumėte juos nuo žalos, patariame neleisti vaikui ilgai arba labai dažnai gerti saldžių gėrimų, taip pat – gerti jų prieš pat miegą ar nakties metu. Kuo dažniau saldžius gėrimus pakeiskite tyru vandeniu. Taip bus sveikiau ne tik dantims, bet ir visam organizmui. Kita priemonė apsaugoti dantukus – po kiekvieno saldaus gėrimo patys tėvai turėtų nuvalyti dantukus vaikišku dantų šepetėliu arba marlės gabalėliu. Taip pat jokiu būdu tėvai neturėtų duoti vaikams žinduko, pamirkyto į medų ar uogienę – tokiu atveju vaiko dantys tiesiog mirksta cukruje ir, nesulaukus trejų metų amžiaus, gali visiškai sugesti ar pajuoduoti. Be to, gali nulūžti jų vainikai, o pro atviras šaknis į kaulą patekusi infekcija sukels dar rimtesnių problemų.

Fluorozė – sistemiškai veikiantis fluoras, kuris gali būti gaunamas su geriamuoju vandeniu, fluoro tabletėmis ar maisto papildais, gali būti labai naudingas stiprinant vaiko dantis ir kaulus. Be to, ėduonies atsiradimo riziką mažina ir paviršinis fluoro vartojimas, pavyzdžiui, tepant fluoro gelius, skalaujant dantis specialiais skysčiais su fluoru bei valant dantis fluoro turinčia dantų pasta. Daugybės atliktų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad pakankamas fluoro vartojimas ėduonies atsiradimo riziką sumažina 25–60 %. Tačiau per didelis į organizmą patenkančio fluoro kiekis gali būti žalingas ir lemti dantų spalvos pokyčius – dantų paviršius tampa kreidos atspalvio, matomos „sniego kepurėlės“ gumburų viršūnėse. Tėvai turėtų stebėti fluoro kiekį, kurį gauna vaiko organizmas su geriamuoju vandeniu ir kitais būdais, o prieš pradedant vartoti fluoro tabletes būtinai pasikonsultuoti su gydytoju.

Silantai – vaikų dantys savo kramtomajame paviršiuje turi daug gilesnių ar seklesnių vagelių. Jei vagelės gilios, jas išvalyti labai sunku, todėl jos linkusios sugesti dančiui dar net nespėjus pilnai išdygti. Siekiant užkirsti kelią bakterijų patekimui į dygstančių ar neseniai išdygusių dantų vageles, jos yra užliejamos specialia medžiaga – silantais. Silantai užpildo giliąją vagelės dalį ir padeda apsaugoti ją nuo gedimų.

Vietos užlaikymas per anksti netekus dantų / ortodontinis gydymas

Kai dėl fiziologinės dantų kaitos vaikų pieniniai dantys iškrenta, jų vietą užpildo naujai išdygę nuolatiniai dantys. Nuolatiniai dantys keičia pieninius dantis tam tikra konkrečia tvarka, kuri yra labai svarbi taisyklingam sąkandžio formavimuisi. Dėl ėduonies, traumos ar kitų priežasčių per anksti praradus vieną ar kelis pieninius dantis, jie nebepalaiko vietos dantų lanke būsimiesiems nuolatiniams dantims, likę dantys migruoja į tarpą, todėl nuolatinių dantų dygimo seka sutrinka, dantys gali išdygti pasisukę, susigrūdę, neįprastoje vietoje (pvz., gomuryje ar skruostinėje pusėje), susikeitę vietomis, taip pat – gali užstrigti kaule ir visai neišdygti.

Problemų pavyks išvengti laiku pagaminus specialius vietos užlaikymo aparatus – dažniausiai tai būna nedidelis žiedelis, užmaunamas ant danties, o prie jo pritvirtinta kilpelė neleidžia slinktis kitam tarpą ribojančiam dančiui. Tai vadinama prevenciniu ortodontiniu gydymu arba prevencine (ankstyvąją) ortodontija.

Kai kuriais atvejais, kai labai anksti pastebimas polinkis į dantų susigrūdimą ar kitus specifinius sąkandžio sutrikimus, gydytojas odontologas gali pritaikyti ankstyvąją dantų ekstrakciją (kontroliuojama dantų kaita, kuomet tam tikra tvarka šalinami pieniniai dantys, o jų vietoje leidžiama išdygti nuolatiniams).

Per ilgai užsitęsęs žinduko naudojimas arba tam tikri netaisyklingi vaikų įpročiai, pvz., nykščio čiulpimas miegant ar bandant nusiraminti, nuobodžiaujant, nuolatinis kvėpavimas per burną ir t. t., gali turėti stiprios įtakos vaiko sąkandžio formavimuisi – siaurėja viršutinis žandikaulis, priekiniai dantys atsikiša, formuojasi atviras sąkandis (sukandus šoninius dantis, priekyje lieka tarpas). Ankstyvoje vaikystėje (maždaug iki 12 m.) šiuos sutrikimus galima gana lengvai ištaisyti ir išvengti vėlesnio poreikio taikyti ortodontinį gydymą breketais ar chirurginėmis operacijomis.

Patarimai tėvams dėl kūdikių ir mažų vaikų dantų priežiūros

1. Kai dygsta pirmieji dantukai
Kūdikiai gali pradėti gerti iš puodelio jau nuo aštuonių mėnesių amžiaus, todėl tuo atveju, jei Jūsų vaikas tai išmoko, ši priemonė sutrumpins laiką, kurį dantukai „mirksta“ piene, sultyse ar kitame saldžiame gėrime. Kaip minėjome anksčiau, Jūs galite naudoti švarų marlės gabalėlį ir nuvalyti pieninius dantukus iškart po valgio. Kai vaikas pradeda naudoti dantų šepetėlį, naudokite tik nedidelį žirniuką (vaiko mažojo pirštelio nago dydžio) vaikiškos dantų pastos.

Dygstant pieniniams dantims, vaikai dažnai būna neramūs dėl jaučiamo diskomforto dantenose. Šį nemalonų pojūtį galite sumažinti, duodami jam pakramtyti atšaldytą guminį kramtuką. Jei tai nepadeda, kreipkitės į vaikų odontologą, kad jis patartų, kokias kitas papildomas priemones galite naudoti. Įdomu tai, kad dantų dygimo laikotarpiu savaime pradeda silpti įgimtas vaiko imunitetas, todėl neretai dygstant pieniniams dantims pakyla aukšta temperatūra, o pats vaikas tampa labai irzlus.

Dar iki 2 metų amžiaus vaikutį reikėtų atvesti pas vaikų odontologą, kad jis susipažintų su aplinka. Gydytojas odontologas suskaičiuos jo pirštukus, tada – dantukus ir padovanos smulkią dovanėlę – taip pirmoji patirtis odontologo kabinete jam bus tikrai maloni, o tai palengvins tolimesnių profilaktinių vizitų ar gydymo eigą.

2. Kai vaikas auga
Paprastai, iki 3 metų amžiaus išdygsta visi pieniniai dantys. Pirmasis nuolatinis dantukas išdygsta už galinio (antrojo krūminio) pieninio danties apie 6-tuosius vaiko gyvenimo metus. Tai yra pirmasis nuolatinis krūminis dantis. Kartais jis išdygsta šiek tiek anksčiau, o kartais – šiek tiek vėliau. Panašiu laiku pradeda klibėti du priekiniai apatiniai dantys. Taip yra todėl, kad pieninių dantų šaknys tirpsta ir „padaro vietos“ nuolatiniams apatiniams centriniams kandžiams. Kai pieniniai dantys pradeda klibėti, gali praeiti kelios savaitės, kol jie galutinai iškris. Paprastai yra normalu palaukti, kol dantukui ateis laikas pačiam iškristi. Tačiau, jei pieninis dantukas ypač ilgai neiškrenta, nors jam jau atėjo laikas, o vaikų odontologas nustato, kad tai gali iškreipti po juo esančio nuolatinio danties dygimo eigą ir vietą, gali tekti šį pieninį dantuką pašalinti.

Išdygus nuolatiniams dantims, juos rekomenduojama padengti silantais – specialia medžiaga, kuria užliejamos dantų vagelės. Ši medžiaga užpildo duobutes, neleidžia užsilaikyti maistui ir apnašoms, taip pat – išskiria fluorą ir sutvirtina dantį.

3. Tinkama dantų priežiūra
Jau nuo ankstyvos vaikystės mokykite vaiką geros dantų priežiūros. Vaikutis turi būti pratinamas prižiūrėti dantukus nuo pat mažens. Kol jis to padaryti nesugeba, tą turėtų daryti tėvai arba odontologijos specialistai. „Slėnio“ odontologijos klinikos gydytojai yra pasirengę pasirūpinti Jūsų vaikų dantimis ir išmokyti juos savarankiškos dantų priežiūros.

Taisyklinga vaiko burnos priežiūra: praktiniai patarimai

Kad vaikas galėtų džiaugtis sveikais dantimis visą gyvenimą, labai svarbu formuoti tinkamus burnos higienos įpročius. Neatidėliokite dantų valymo – prižiūrėkite jau pirmąjį išdygusį dantį. Primename, kad vaikai iki 10 metų neturi tinkamų dantų valymosi įgūdžių, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Kaip naudoti dantų šepetėlį ir tinkamai valytis dantis?

  • Dantis valykite du kartus per dieną: rytais ir vakarais.
  • Rinkitės mažos galvutės ir švelnių šerelių dantų šepetėlį.
  • Dantų šepetėlio rankenėlė turi tikti vaiko rankytei.
  • Ant dantų šepetėlio dėkite nedidelį kiekį (žirnelio arba vaiko mažojo piršto nago dydžio) dantų pastos.
  • Kruopščiai valykite išorines ir vidines dantų vietas, taip pat – dantų kramtymo paviršių.
  • Dantis valykite ta pačia tvarka kiekvieną dieną – taip būsite tikri, kad nieko nepraleidote.
  • Tinkamai išvalykite dantenų sritį – čia greitai dauginasi bakterijos.
  • Nakties metu, kai burnoje yra mažiau seilių, dantys yra kur kas labiau pažeidžiami ėduonies, todėl prieš miegą visuomet išsivalykite dantis.
Suplanuokite vizitą pas gydytoją