Daugeliui žmonių dantų sveikata asocijuojasi tik su emalio tvirtumu ar ėduonies prevencija, tačiau dantį tvirtai laikantys audiniai dažnai lieka nepastebėti – kol ima kelti problemų. Dantenos, žandikaulio kaulas, periodonto raiščiai – tai neatsiejama burnos sveikatos dalis, ir kai šie audiniai “suserga”, rizikuojame netekti net visiškai sveikų dantų.
Periodontologas, tai specialistas, kuris rūpinasi jūsų dantenų sveikata, diagnozuoja ir gydo periodonto ligas bei padeda sustabdyti jų progresavimą.
Pirmieji ženklai dažnai apgaulingi – kraujuojančios dantenos valantis dantis ar švelniai spaudžiant, paraudimas, patinimas ar besitęsiantis nemalonus kvapas iš burnos. Daugelis šiuos simptomus ignoruoja, laikydami juos nereikšmingais ar laikinai atsiradusiais dėl maisto ar netinkamo šepetėlio. Vis dėlto, tai gali būti pirmieji signalai apie prasidėjusį periodontitą – lėtinį uždegimą, kuris tyliai, tačiau užtikrintai naikina dantį supančius audinius.
Periodontito eiga – kaip pastebėti ir koks gydymo planas
Periodontito eiga dažniausiai būna nepastebima iki tol, kol atsiranda rimtesnių pokyčių – dantenos pradeda atsitraukti, vizualiai matomas vis didesnis danties paviršius,vėliau gali prailgėti ir dalis danties šaknies. Dantys gali pradėti klibėti, tampa jautresni, sunkiau sukramtyti kietą maistą, kai kuriais atvejais jaučiamas skausmas. Šiuo etapu gydymas tampa neišvengiamas. Nors galima pristabdyti ligos eigą, kaulo atstatyti nepavyksta – tad kuo anksčiau pastebite pokyčius, tuo geresnė prognozė.
Pirmasis vizitas pas periodontologą paprastai prasideda nuo detalaus burnos audinių ištyrimo. Gydytojas periodontologas įvertina dantenų būklę, naudodamas specialų zondą, išmatuoja kiekvieno danties dantenų kišenės gylį – tai erdvė tarp dantenos ir danties, kuri ligos atveju gilėja dėl kaulo netekimo.
Taip pat fiksuojama, kuriose vietose pasireiškia kraujavimas, peržiūrimos rentgeno nuotraukos, kurios leidžia tiksliau stebėti ligos progresą ir suplanuoti tolimesnį gydymą.
Remiantis surinkta informacija, parenkamas gydymo planas. Priklausomai nuo ligos stadijos, pradedama nuo konservatyvių priemonių – profesionalios burnos higienos, giluminio valymo po dantenomis, kurio metu pašalinami akmenys ir bakterinės apnašos, lyginamas šaknies paviršius. Šis etapas itin svarbus, nes būtent ten, gilumoje, slypi uždegimo židiniai. Procedūra gali būti atliekama taikant vietinę nejautrą, kadangi kai kuriems pacientams valymas būna nemalonus ar net skausmingas. Tai efektyvi priemonė: net 80 proc. atvejų liga sustabdoma be chirurginio įsikišimo.
Kai kuriais atvejais reikalinga papildoma pagalba – antibakteriniai skalavimo skysčiai, antibiotikų kursai ar tiesioginis antibakterinių gelių įvedimas į dantenų kišenes. Be to, gydytojas skiria ypatingą dėmesį higienos edukacijai – išmokoma taisyklingai naudotis šepetėliais, tarpdančių priemonėmis, rekomenduojama naudoti irigatorius. Paaiškėja, kad nemaža dalis pacientų iki tol dantis valė neteisingai, nesiekdami sunkiau prieinamų vietų. Būtent tai ir lemia, kad uždegimas tyliai vystėsi metų metus.
Jeigu po šių procedūrų tam tikrose vietose vis dar lieka gilios dantenų kišenės, gydytojas gali atlikti chirurginį gydymą – vadinamąją lopo operaciją. Tai procedūra, kurios metu nuskausminus atveriama pažeista vieta, kruopščiai išvalomi likę uždegimo židiniai, pašalinami akmenys, šaknų paviršius išlyginamas, o dantenos vėl prisiuvamos. Prireikus, į kaulo netekties vietas gali būti įterpiami kaulo pakaitalai ar membranos, kurios skatina natūralų audinių atsistatymą. Ši pažangi regeneracinė technika leidžia ne tik stabilizuoti dantų padėtį, bet ir sustiprinti atraminę struktūrą.
Pacientai po periodontito gydymo tampa laimingesni
Po gydymo pacientai dažnai džiaugiasi akivaizdžiais pokyčiais: dantenos nebekraujuoja, kvapas iš burnos tampa malonesnis, kramtymas – patogesnis. Net ir anksčiau klibėję dantys gali vėl tapti stabilūs, o estetiškai šypsena atgyja, nes praeina paraudimas, paburkimas. Be to, sveikesnė burnos ertmė turi teigiamos įtakos visai organizmo sistemai – tyrimais įrodyta, kad suvaldytas periodontitas sumažina riziką susirgti širdies ligomis, pagerina cukrinio diabeto kontrolę, sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.
Svarbu žinoti, kad gydymas nesibaigia po kelių vizitų. Periodontitas – tai lėtinė liga, kuriai būdingas atsinaujinimas, jei pacientas nesilaiko rekomendacijų ar per retai lankosi pas specialistus. Todėl sudaromas ilgalaikės priežiūros planas, dažniausiai numatant vizitus kas 3–4 mėnesius. Reguliariai atliekamos higienos procedūros ir periodiniai patikrinimai leidžia išlaikyti pasiektus rezultatus ir užkirsti kelią atsinaujinimui.
Kai kuriais atvejais, ypač pažengusioje ligos stadijoje, gali būti nuspręsta, kai kuriuos dantis pašalinti – ypač jei jie tapo nepataisomai paslankūs. Tačiau net ir tokiais atvejais gydymas tęsiasi – periodontologai bendradarbiauja su implantologais, nes norint sėkmingai implantuoti dantį, būtina sveika ir išgydyta periodonto būklė. Kitaip tariant, periodontologas dažnai yra pirmasis žingsnis kelyje į naują šypseną.
Visgi svarbiausias gydymo veiksnys išlieka pats pacientas. Nuo jo noro laikytis rekomendacijų, keisti higienos įpročius, atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, priklauso gydymo sėkmė. Todėl periodontologo vaidmuo – ne tik gydytojo, bet ir patarėjo, edukatoriaus, ilgalaikio sveikatos partnerio.
Apibendrinant, galima drąsiai teigti: periodontologas – tai specialistas, kurio pagalba gali nulemti, ar išsaugosite savo dantis dešimtmečiams į priekį. Nors periodonto ligos dažnai pasireiškia tyliai, jų pasekmės – rimtos. Tačiau tinkamai pasirinktas gydymo planas, glaudus bendradarbiavimas su gydytoju ir kasdienė dantų priežiūra leidžia užkirsti kelią progresui. Rūpintis dantenomis būtina ne mažiau nei pačiais dantimis – nes be tvirtų dantenų net ir sveikiausias dantis ilgainiui praras atramą.